Statybininkų apetitas mažina norą gyventi sveikai

Miestų gyventojai pastebi, jog kaimai gražėja: namus puošia įvairiaspalviai stogai, pilkas sienas keičia skoningos dailylentės. Net šiuo lietingu metu vis dar matyti ant namų stogų plušantys statybininkai. Jie įgyvendina asbestinių stogų dangos keitimo projektus – kam pasisekė, ir jų gegužės mėnesį pateikta paraiška Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) gavo palaiminimą, darbus turi atlikti per vienerius metus, kitaip patirtos išlaidos nebus kompensuojamos. Tačiau ar dėl to nenukentės pareiškėjas, kurio akyse tarsi kaleidoskope per pusę metų statybinių medžiagų ir statybos darbų kainos pasikeitė kone dvigubai?

Paramos niuansai

Šių metų paramos taisyklėse buvo nurodyta, nuo kokių stogo dangos kainų skaičiuojama parama. Pavyzdžiui, įsigyjant beasbestį šiferį kompensuojama pusė 7,7 Eur/kv. m kainos, o perkant plieninius profiliuotus plieno lakštus – pusė 5 Eur/kv. m kainos. Įskaičiuojant persidengimus, realiai reikia pirkti daugiau, nei yra faktinis stogo plotas.

Panašios kainos pirmojoje metų pusėje ir laikėsi. Šiandien situacija visiškai pasikeitusi. Jeigu beasbestį šiferį ir galima įsigyti pigiau nei už 10 Eur/kv. m, tai tiek profiliuotų plieno lakštų, tiek plieninių čerpių kainos kilo į nematytas aukštumas. Teiraujantis pas pardavėjus galima išgirsti atsakymą, kad vokiškos skardos kainos, priklausomai nuo rūšies, svyruoja tarp 10–18 Eur už kvadratinį metrą.

Jei žmogus asbestinį stogą keičia į plieninę dangą, jam vienas kvadratinis metras kainuos, tarkime, 10 Eur, o kompensaciją gaus nuo 5 Eur, kitaip sakant, 2,5 Eur. Jam pačiam tas metras kainuos 7,5 Eur, čia, vėl pasikartosime, neskaitant tos aplinkybės, kad dangos lapai persidengia ir jų reikia mažiausiai 10 proc. daugiau. Tad parama ne kažin kiek ir paremia.

Situacija naudojasi statybininkai

Pajutę, kad gali pasipelnyti, statybininkai entuziastingai naudojasi susiklosčiusia padėtimi. Prieš metus buvo sakoma, kad standartinio namo stogo dangos pakeitimas, įskaičius ir medžiagų kainas, kainuoja apie 6 tūkst. Eur, dabar gali neužtekti ir 10 tūkst. Jei statybininkas pasakė, kad stogą jis pakeičia po 15 Eur už kvadratinį metrą, tai dar nieko nereiškia. Apžiūrėjęs objektą, jo būklę, nustatęs, kokius darbus teks atlikti, tą kainą jis gali kardinaliai pakeisti.

Panagrinėkime vieną preliminarią sąmatą, kurią kaime gyvenantis žmogus gavo iš statybininkų, apžiūrėjusių jo maždaug 140 kv. m ploto gana elementarų, be visokių įmantrybių, net nelabai laiko paveiktą stogą. Už senosios dangos (asbestinio šiferio) išardymą statybininkai paprašė daugiau nei 1,5 tūkst. Eur, kitaip sakant, po 11 Eur už kiekvieną kvadratinį metrą. Faktiškai tai tiek pat, kiek kainuoja nauja stogo danga.

Kitas punktas – stogo dengimo darbai. Kiekvienas kvadratinis metras namo savininkui turėtų atsieiti 15 Eur, taigi už viso stogo uždengimą tektų pakloti per 2 tūkst. Eur. Priskaičiuokime pigiausios skardos (10 Eur) kainą, senos dangos nuėmimą, bendra kaina jau šokteli iki 5 tūkst. Eur.

Vis dėlto tai ne viskas. Į sąmatą statybininkai įtraukė stogui išlyginti reikalingų tašų gamybą ir montavimą (200 Eur), denginio pakloto įrengimą (100 Eur), garo ir vėjo izoliacijos įrengimą (400 Eur), grebėstavimo darbus (700 Eur), lietvamzdžių gamybą ir įrengimą (600 Eur), kitų skardos gaminių gamybą ir montavimą (700 Eur), transporto išlaidas (400 Eur). Beje, sąmatoje nieko nekalbama apie asbesto išvežimą ir utilizavimą.

Yra stogų, kuriuose po asbestiniu šiferiu dar slepiasi ir senosios dangos – skiedrų, tolio likučiai, už kurių šalinimą statybininkai neabejotinai pasiims nemenką dalį. Taip pat kainuos kamino apskardinimas, žaibolaidžio sutvarkymas, nes jis trukdys dėti naują stogo dangą, ir nežinia, kiek ir už ką statybininkai paprašys papildomai.

Taigi bendroje sumoje, įskaitant medžiagas ir darbus, namo savininkas šiai darbų įmonei turėtų pakloti daugiau kaip 8 tūkst. Eur, o patvirtintose paramos taisyklėse nurodyta, kad maksimali kompensuojama suma negali viršyti 2 tūkst. Eur. Kitaip tariant, likusią sumą žmogus turės susimokėti pats. Tada jis didžiuodamasis galės pareikšti, kad jo stogas saugo paties šeimininko ir aplinkinių žmonių sveikatą.

Asbesto utilizavimas

Jeigu žmogus pasiryžo mokėti tūkstančius eurų už asbestinio stogo keitimą, pats asbesto utilizavimas jam kainuos sąlyginai nebrangiai. Pasiteiravę Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centre (KRATC) išsiaiškinome, kad pristačius į jų pavojingų atliekų aikštelę vieną toną asbesto turinčio šiferio teks susimokėti 72 Eur. Įvertinus mūsų minimą stogą galima būtų spėti, kad jį nuardžius susidarys apie 2 t pavojingų atliekų.

KRATC iš jūsų paims tik apie 150 Eur. Tačiau minimas atliekas reikia sudėti ant padėklų, kurių veltui negausite, taip pat sandariai apvynioti plėvele. Galų gale už transportavimą sumokėsite ne mažiau tiek, kiek kainuoja atliekų priėmimas. Taigi iš viso susidarys daugiau nei 300 Eur, ir tai būtina įrašyti į jūsų stogo keitimo sąmatą.

Tiesa, paramos taisyklėse numatytas asbesto šalinimo kompensavimas, tačiau turint galvoje, kad jau išnaudojote 2 tūkst. Eur limitą įsigydami statybines medžiagas, niekas daugiau nieko ir nekompensuos.

Mažeikių r. savivaldybės Vietinio ūkio skyriuje pasiteiravus, ar populiari asbesto šalinimo priemonė, vyr. specialistas Stasys Dainius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad pageidaujančių skaičius auga. „Praėjusiais metais pareiškėjų buvo 30, šiemet jų padaugėjo 16. Tačiau ar visų prašymai buvo patenkinti, teirautis reikėtų NMA“, – tvirtino valdininkas.

Trūksta stogdengių?

Susidaro įspūdis, kad stogdengių dabar yra kiekviename kaime, tačiau surasti vieną, kuris sutiktų darbus pradėti jau kitą savaitę, tikrai nebus lengva. Vienoje stogo danga prekiaujančioje firmoje pasiteiravus apie stogų klojėjus, atsakymas buvo paprastas: geriausiu atveju po penkių mėnesių.

„Žinoma, gali atsitikti, kad atsiras galimybių ir anksčiau, jei kažkas, užsirašęs į eilę, atsisakys paslaugos. Tačiau realiai statybininkai, su kuriais mūsų parduotuvė palaiko ryšį, darbo turi kone pusė metų į priekį. Jei yra tokių, kurie gali darbus pradėti greitai, su jais kažkas ne taip, pasitikėti jų darbų kokybe nevertėtų“, – perspėjo prekybininkų atstovas.

Viename Kretingos r. kaime teko matyti namą, kuriam buvo nuimta sena danga, stogas buvo užtrauktas plėvele ir apkaltas grebėstais. Toks namas stovėjo pusę vasaros ir dar dalį rudens, kol galiausiai statybininkai uždengė jį šiferiu. Sunku pasakyti, dėl kokių priežasčių šie darbai buvo sustoję. Galbūt statybininkai darė kitus darbus, galbūt negavo reikalingos dangos, o gal pagrindą stogui ruošė vieni, o dangą klojo kiti…

Nors miestiečiai, važiuodami per kaimus ir gyvenvietes, gėrisi gražėjančiais stogais, mat patys tokia parama pasinaudoti neturi galimybių, visaip atsitinka ir kaime. Ne kiekvienas išgali rasti tuos tūkstančius, kuriuos reikia primokėti prie galimos 2 tūkst. Eur paramos, ir jų stogai stovi kaip stovėję – pilki, dūlėjantys, į aplinką skleidžiantys pavojingas asbesto daleles.

2021-11-12

ŪP korespondentas Juozas SKRIPKAUSKAS

123rf nuotraukos

Asbestinės dangos keitimas, asbesto stogas, stogo keitimas, asbesto utilizavimas, NMA, Juozas Skripkauskas